Vienuolynas. Ant durų užrašas: "Jei pavargai nuo pasaulietinio gyvenimo, įeik pro šias duris." Šalia ant sienos kitas užrašas lūpų dažais: "O jei nepavargai, paskambink man telefonu 22 223 322. Kaina sutartinė."

Vyras pasakoja:
- Man trūko kantrybė ir aš pasakiau savo žmonai: viskas, nebegaliu, aš tave palieku... ir apsisukęs išėjau, tada... pasigirdo šūvis... Velniškai išsigandau, kad ji nusišovė, ir apsisukęs parbėgau pažiūrėt. O ta k***a pasirodo šampaną atsidarė...

- Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.
- Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, - atsako Petriukas.

Susitinka du draugai. Vienas klausia:
- Ko toks liūdnas?
- Vaikas gimė.
- Tai smagu, ko čia liūdėt?
- Aha, palauk, kol apie tai žmona sužinos...

- Kai numirsiu, palaidokit mane kartu su mano draugais...
- O kam?
- Nebuvo dar tokios duobės, iš kurios mes neišsikapstėm.

Eina policininkas ir mato - smėlio dėžėj vaikas žaidžia, policininkas ir klausia:
- Ką darai?
- Lipdau policininką.
- Iš ko lipdai?
- Dedu smėlio, molio, šiaudų, šūūūdo..
Policininkas supykęs ateina pas vaiko tėvą ir sako:
- Tramdykit vaiką, jis iš šūdo lipdo policininką.
Tėvai vaiką perspėja, kad taip nedarytų.
Eina policininkas kitą dieną, žiūri vaikas smėlio dėžėj vėl kažką lipdo, prieina ir paklausia:
- Ką dabar lipdai?
- Gaisrininką!
- Ką dedi?
- Smėlio, molio, šiaudų...
- O kodėl nededi šūdo?
- Bijau, kad neišeitų policininkas.

Dukra sako tėvui:
- Tėti, aš lesbietė.
Kita dukra:
- Tėti, aš taip pat.
Tėvas:
- Ak, negi niekas šiais laikais jau nebemėgsta vyrų?
Sūnus:
- Tėti, aš mėgstu...

Moteris prašo gydytojo:
- Na, pasakykite, koks aš gyvūnas...
- Ponia, jūs gi žmogus!
- Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju juo kaip zuikis ir stumdausi jame kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia: "Katyte, valgis paruoštas?" Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Atėjęs į lovą vyras sako: "Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė". Na, argi aš žmogus, gydytojau?

- Ko liūdi?
- Ai, nieko! Tiesiog mano tarakonai paskelbė karą kaimynų tarakonams...
- Čia gi puiki žinia! Vieni kitus išnaikins!
- Aha, išnaikins! Vakar jie 1500 belaisvių parsivedė!