Pribėga Petriukas prie senelio ir prašo jo:
- Seneli, duok pinigų, iš pensijos atiduosiu!
Senelis sutrinka ir klausia Petriuko:
- Iš kokios pensijos?
- Kaipgi iš kokios, iš močiutės! - nekantriai atsako jam Petriukas.
Šeima valgo. Sūnus klausia:
- Kodėl tėtis yra plikas?
- Nes jis yra protingas, - atsako mama.
- O kodėl tu turi tiek daug plaukų? - Dar smalsiau paklausia sūnus.
- Tylėk ir valgyk!
Petriukas ateina į dovanų parduotuvę:
- Norėčiau metalinės saldumynų dėžutės savo mamai.
- Kokios norėtum? - teiraujasi pardavėjas.
- Bet kokios. Svarbiausia, kad tyliai darinėtųsi dėžutės dangtelis!
Petriukas ateina pas močiutę pasisvečiuoti. Močiutė klausia:
- Tai ką, vėl tėvai riejasi?
- Aha. Mama iš komandiruotės atvežė sifilį. Tada jį perdavė tėvui, kaimynui Jonui ir savo viršininkui Antanui. Dabar jie visi riejasi ir rėkia vieni ant kitų. O aš taip ir nesuprantu - ar mažai parvežė, ar padalino nelygiai...
Ganosi dvi karvės pievoje. Staiga viena pradeda klaikiai drebėti. Ta ir klausia drebančiosios:
- Kodėl drebi?
- Ir vėl ateina tas melžėjas su šaltomis rankomis.
Žiūri pro langą tėtis ir sūnus. Sūnus klausia:
- Tėti, paaiškink, kas yra girtuoklis?
Tėtis noriai moko sūnelį:
- Pažiūrėk, ten auga keturi medžiai. Jei kam atrodo, kad ten aštuoni medžiai - tas yra girtuoklis!
- Tėti, bet ten tik du medžiai...
Grįžta žmona po atosotogų iš sanatorijos į namus pas savo vyrą. Vyras visai nesidžiaugia – sėdi susikrimtęs, neramus, primygtinai reikalauja išmesti sofą. Žmona nėra mačiusi jo dar tokio susikrimtusio.
Po kelių dienų jos vyras neiškenčia sąžinės graužiamas. Kas bus, tas bus – pasisako, kad, jai nesant, su kaimyne sugriešijo ant šios sofos, ir dabar nuo to laiko ji jam kelia nemalonius prisiminimus.
Žmona jam ir sako:
– Vyreli, kvaileli tu mano, jei ir aš imčiau taip į galvą ir mėtyčiau savo daiktus, tai namuose liktų tik šviestuvas.
Žmogelis atneša į biblioteką perskaitytą knygą ir teiraujasi:
- Gal turite daugiau šio autoriaus knygų?
- Labai patiko?
- Ne. Tiesiog knygoje radau 20 litų.
Jonukui suėjo 18 metų, išėjo jis į mišką grybauti, pasiklydo, užėjo raganos trobelę, kur piktoji ragana jį pasičiupo ir jau ruošėsi kepti. Tačiau, apžiūrėjusi Jonuką, ragana pagalvojo, kad visai nieko jis vaikinas ir pabudo joje seniai netenkinti kūniški geiduliai. Ir sako jam ragana:
- Jonuk, turi pasirinkimą. Gali pasimylėti su manimi, tada gausi pusę karalystės, arba gali atsisakyti, ir negausi nieko, ir dar ko gero aš tave iškepsiu.
Jonukas pažiūrėjo į raganą - lyg ir baisi, bet gal geriau, nei mirti. Be to, visai nieko būtų karalystės nekilnojamojo turto gauti, sukando dantis ir pamylėjo raganą įvairiais būdais - ir prie krosnies, ir už namo, ir net prie šulinio. Raganos akys tik švyti, šypsosi sau patenkinta senoji žaba. Jonukas užsisagstė kelnes ir sermėgą ir klausia:
- Tai kaip dėl tos karalystės?
Ragana jam:
- Jonuk, o kiek tau metų?
- Aštuoniolika, - sako Jonukas.
- Toks didelis ir dar tiki pasakomis...